LT3383B - Method for testing for defects of textile materials - Google Patents

Description

Išradimas nagrinėja tekstilės audeklo, iš dalies išausto apskrito mezgimo ar rankovinio tipo trikotažo mašina, defektų radimo būdą, kai audeklo mažiausiai viena juostos dalis yra kontroliuojama elektroniniu optiniu būdu, naudojant kontaktines priemones, kurios apie audeklo būseną keliose lytėjimo būdu kontroliuojamose juostos dalies vietose duoda charakteringus elektrinius lytėjimo signalus, kurie, audeklo defektams atpažinti, yra apdorojami taip, kad paduodamas skirtumas tarp skirtingų pagal formą ir/arba skirtingų pagal dydį defektų rūšių ir kad tokiu būdu nustatytoms defektų rūšims yra pagaminami atskiri išėjimo signalai, skirti, pvz., indikatoriniam ir/arba perjungiančiam įrenginiui valdyti, be to, lytėjimo metu tarp audeklo ir lytėjimo priemonių yra palaikomas užduoto greičio ir nukreiptas statmenai į audeklo juostą santykiškas judėjimas, kurio metu kontroliuojama juostos dalis dažniausiai yra lytėjimą ne vieną kartą.

Pavyzdžiui, atsiranda poreikis darbo metu kontroliuoti iš didelio našumo apskrito mezgimo mašinų nepertraukiamai išeinančio rankovinio tipo audeklo defektus. Šie defektai gali būti vadinamieji taškiniai defektai, t.y. skylutės, kurios atsiranda, pvz., nutrūkus siūlui, ir eina skersai rankovinio tipo audeklo ilgio dažniausiai per kelis kilpų stulpelius. Taip pat gali būti kalbama apie vadinamuosius išilginius defektus, t.y. defektus, kurie eina išilgai rankovinio tipo audeklo per kelias kilpų eiles ir paprastai pastebimi kaip nuleistos kilpos. Tik dėl atsitiktinai, galbūt naudojant blogesnės kokybės siūlus, atsirandančių taškinių defektų arba trumpesnių išilginių defektų, paprastai, neverta išjungti mašinos. Tačiau pageidautina registruoti skaičių defektų, apytikriai atsirandančių per laiko vienetą arba audeklo rulone. Tačiau, jei staiga rankovinio tipo audekle atsiranda nuleistų kilpų, kurios eina per ilgą audeklo gabalą, tai yra požymis, kad nulužo adata, o tai reiškia, kad mašina turi būti kuo greičiau sustabdyta.

Yra žinomi keli audeklo, išausto apskrito mezgimo ar rankovinio tipo trikotažo mašina, einamosios kontrolės būdai su elektrooptinėmis lytėjimo galvutėmis ir prijungtais duomenų apdorojimo blokais. Šios lytėjimo galvutės turi šviesos šaltinius ir šviesos imtuvus fotoelementų pavidalo, kurie dažniausiai išdėstyti eilėmis ir reaguoja į pakitimus, atsiradusius dėl vieno ir audeklo atspindžių koeficientų formuoja atitinkamus signalus.

Įvairiuose žinomuose būduose šie signalai skirtingais kriterijais. Jei įvertinimo defekto pasirodymo pasikeitimo, bei apdoroj ami rezultatai viršija užduotą ribinę reikšmę, tai mašina išjungiama.

Dauguma iki dabar žinomų kontaktinių kontroliuojančių įtaisų turi tą trūkumą, kad jie, nors ir reaguoja į taškinius ir išilginius defektus, negali patikimai atpažinti defekto pagal defekto vaizdą. Norint išvengti nereikalingų mezgimo proceso nutraukimų, tikslinga iš anksto užduoti leidžiamą defektų kvotą ir paduoti mašinos išjungimo signalą tik tada, kad pasiekama ši defektų kvota.

Tokiu būdu, didelė reikšmė teikiama išilginiams defektams nuleistų kilpų tipo, pertrauktų kilpų tipo atpažinti, t.y. tokiems pažeidimams atpažinti, kurie, sukantis mašinai, duoda ištisai pasikartojančius pranešimus apie defektus. Kaip jau buvo minėta, ilgos trukmės išilginiai defektai visada būna dėl vienos adatos vieno defekto, atsiradusio kilpos susidarymo vietoje, kuris iš anksto turėtų būti nuspėtas, kad būtų išvengta defektuotų trikotažo audeklų.

Bet, kita vertus, nereikalingi stabdymai, atsiradę dėl greitai pasirodančių trikotažo defektų požymių (pvz., siūlo storos ar plonos vietos, aštrios liekanos medvilnėje ir t.t.) turėtų būti patikimai šalinami, kadangi jie sukelia žymią žalą trikotažo mašinos produkcijai ir apskritai pažeidžia darbo režimą. Kaip pavyzdį tokių žinomų įrenginių ir trikotažo audeklo kontrolės elektrooptinėmis indikatorinėmis galvutėmis būdų galima nurodyti keletą spausdintų darbų.

Iš VFR paraiškos Nr. 1938677 yra žinomas apskrito mezgimo ir trikotažo mašinos nuleistų kilpų kontrolės prietaisas, kuris yra trikotažo rankovės viduje ir turi vieną spinduliavimo šaltinį, taip pat bent vieną fotodiodą kaip spinduliavimo imtuvą, kurie yra išdėstyti vienodu atstumu nuo rankovės tipo audeklo, fotodiodas spinduliavimo šaltinio atžvilgiu yra įtaisytas taip, kad jis negalėtų priimti tiesioginio spinduliavimo šaltinio spindulių. Šiuo atveju kaip spinduliavimo šaltinis siūlomi šaltiniai arba liuminescenciniai infraraudonaj ame diapazone. Kaip šviesos imtuvams perduotus signalus apdorojanti valdymo schema, detaliai nepaaiškinta.

įprasti šviesos diodai, dirbantys yra sukonstruota

Iš VFR patento Nr. 3133428 žinomas tekstilės, iš dalies trikotažo gaminių, defektų kontrolės ir įvertinimo būdas naudojo keletą daviklių, be to, signalų apdorojimo sistema turėjo vieną mikrokalkuliatorių. Pagal VFR patentą Nr. 3536991 tekstilės kontrolės prietaisas, taip pat dirbantis su mikroprocesoriumi, leidžia derinti savo jautrumą pagal kontroliuojamo tekstilės audeklo atspindžio koeficientą, kad tuo pačiu pagerintų defektų indikacijos patikimumą. Kaip taktiniai šviesos davikliai yra naudojami nuosekliai išdėstyti infraraudoniej i liuminescenciniai diodai.

Iš VFR paraiškos Nr. 4001650 žinomas tekstilės audeklo defektų kontrolės būdas iš dalies apskrito mezgimo mašinos nuleistoms kilpoms, adatų padarytoms juostoms, takeliams ir skylėms surasti naudoja tokias priemones, kad, nepriklausomai nuo mašinos greičio, kontrolės prietaisas automatiškai tikrina defektus, o mašiną išjungti leidžiama tik tada, kai pasikartotinai toje pačioje vietoje yra aptinkamas defektas. Mašinai išjungti būtinas defektų skaičius yra nustatomas pasirinktinai. Bet, šiuo atveju, kad išvengtų bereikalingų išjungimų, sąmoningai skaičiuojami tik defektai, susiję su nuleistomis kilpomis. Elektrooptinis sensorius yra sudarytas iš infraraudonųjų diodų ir fototranzistorių, tarpusavyje išdėstytų nuosekliai.

Pagaliau iš VFR paraiškos Nr. 2644502 yra žinomas įrenginys skylėms viename medžiagos ar audeklo gabale surasti, iš kurio (įrenginio) kilo išradimas ir kuris leidžia suvokti skirtumą tarp skylių, esančių statmenai audeklo judėjimo krypties, t. y. nuleistų kilpų tipo skylių. Šiuo tikslu naudojami elektrooptiniai kontaktiniai kontroliuojantys įrenginiai, kurie turi vieną išpjovą, kuri yra statmena judėjimo krypčiai ir su kuria susieti keli fotoelementai, kurių išėjimo signalai yra lyginami vienas su kitu. Įvertinimo sistema lygina kiekvieno elemento išėjimo signalą su likusių fotoelementų išėjimo signalų vidutine reikšme ir pagal simetrinį ar nesimetrinį signalų pasiskirstymą atpažįsta taškinio arba išilginio defekto buvimą. Be to, yra galimas išilginių defektų (klaidų, nuleistų kilpų) atpažinimas ir jų atskyrimas nuo skylių, bet nepakankamai patikimas todėl, kad išilginiai defektai būna išsidėstę tiksliai lygiagrečiai fotoelementams, išdėstytiems vertikalia eile. Tokia sąlyga praktiškai negali būti įvykdyta vienoje apskrito mezgimo mašinoje todėl, kad trikotažo rankovė dėl savo cilindrinės formos turi būti, kaip žinoma, suklostoma. Bet jei truputį pakrypus paleista kilpa nepraeina pro kelis fotoelementus, tai paskutinis duoda vienas paskui kitą pasistūmusius laiko atžvilgiu vienetinius signalus, kurie rodo, kad nuleista kilpa klaidingai interpretuojama kaip greitai viena po kitos pasirodančios skylės.

Pagal tokį technikos lygį išradimo tikslas - sukurti patikimesnį defektų suradimo būdą, aiškiai skiriantį taškinius ir išilginius defektus, būtent, apskrito mezgimo mašinos rankovinio tipo trikotaže, be to, kad tuo pačiu metu būtų žymia dalimi pašalinti klaidingi išjungimai.

Šiam uždaviniui spręsti su pradžioje parodytu būdu pagal išradimą elgiamasi taip, kad atskirų, lytėjimu kontroliuojamų, vietų kontrolės signalai, pagal reikalą, yra grupuojami bent į du defektų signalus, kurie toliau yra apdorojami atskirai ir įvertinami, matuojant amplitudines reikšmes, laiko tarpą, atskirų grupių defektų signalų vienetinį ar bendrą atsiradimą, o po to įvertinimas atliekamas taip:

a) defektas atpažįstamas kaip taškinis defektas, kai bent viena defekto signalo amplitudinė reikšmė skiriasi nuo signalo amplitudės vienos užduotos pirmosios ribinės reikšmės, jo laiko trukmė viršija vieną užduotą pirmąją laiko ribinę reikšmę bent vienu užduotu ilgesniu laiko periodu, kai per vieną matavimo periodą nepasirodo keli defektų signalai.

b) defektas atpažįstamas kaip išilginis defektas, kai bent du defekto signalai savo amplitudinėmis reikšmėmis skiriasi nuo vienos antrosios išilginės amplitudės reikšmės, signalų laiko trukmė viršija vieną užduotą antrąją laiko ribinę reikšmę bent vienu užduotu trumpesniu laiko periodu ir bent du defekto signalai kartu pasirodo per vieną matavimo periodą, o kitaip.

c) defektas neatpažįstamas.

Šiuo būdu atliekamas diferencijuotas daugiamatis defektų signalų įvertinimas įvairiais kriterijais, kurių visuma užtikrina tai, kad nepriekaištingai atskiriami taškiniai defektai arba skylutės nuo išilginių defektų arba nuleistų kilpų.

Pirmoji ir antroji išilginės amplitudės reikšmės savo dydžiu gali būti vienodos arba skirtingos. Kadangi abi defektų rūšys vertinamos atskirai, tai, paprastai, esant išilginiams defektams, tikslinga apdoroti signalus su aukštesniu jautrumo slenksčiu negu esant taškiniams defektams, būtent, kad būtų Įvertinami nepageidautini klaidingi sustabdymai (išjungimai). Pagal išradimą, būtent taškiniai defektai (skylutės) turi didesnę defekto signalo amplitudę, signalų pasirodymas, reikalui esant, aptinkamas per vieną užduotą matavimo laiko periodą (loginį langą), įvykstantis, pavyzdžiui, dėl to, kad dėl vienos nuleistos kilpos pasvirusios padėties audeklo kontroliuojamo gabalo atžvilgiu laiko poslinkiai tarp ateinančių iš atskirų sugrupuotų kontaktinių kontroliuojančių priemonių, kontrolės signalų neduoda klaidingos interpretacijos apie kelias vieną po kitos einančias skylutes vietoj išilginio defekto. Tokią analizę taikant praktikoje, defektų signalai, reikalui esant, bent viename užduotame laiko periode vienodais tarpais gali būti įsimenami ir tik tada gali būti analizuojamas jų pasirodymo bendrumas.

Iš anksto paminėti suradimo kriterijai ir, jei patenkinta defektų signalo pasirodymo loginė sąlyga IR ar loginė sąlyga NELYGIAVERTUMAS, leidžia patikimai atpažinti einamojo defekto rūšį. Iš principo defekto signalas gali išjungti mašiną tik tada, kada po jo analizės yra patenkinti atitinkantys einamąją defekto rūšį įvertinantys kriterijai.

Iš elektrooptinių indikatorinių priemonių ateinantys kontrolės signalai gali būti naudojami ne tik defektui atpažinti, bet ir audeklo lytėjimo optinių sąlygų kontrolei. Tokiu būdu, iš šių kontrolės signalų gali susidaryti svarbus suminis signalas, kad automatiškai suderintų pastovioms elektrooptinę kontroliuojančią priemonę užduotos optinės kontrolės sąlygoms, priklausomai nuo šio suminio signalo. Šis reguliavimas daugiausiai atliekamas šviesos šaltinių perdavimo srovės impulsiniu valdymu taip, kad šviesos imtuvai (fototranzistoriai) nuolatos dirbtų viename, jiems optimaliame, darbo diapazone.

Be to, šis svarbus suminis signalas gali būti kontroliuojamas ir tuo požiūriu, ar jis yra užduotų ribinių reikšmių intervale, o viršijus vieną iš šių ribinių reikšmių, yra duodamas vienas valdantysis signalas. Tokiu būdu galima atpažinti, ar yra defektų kontaktinėse kontroliuojančiose priemonėse (indikatorinėje galvutėje), pvz., perdegė lempa, išdėstymo klaida, stipri pašalinė šviesa, reguliavimo sustojimas ir pan.

Naujo būdo vystymo variantai yra išradimo apibrėžties papildomų punktų objektai.

Brėžiniuose kaip pavyzdys yra pateikiamas šiame išradime nustatytu būdu rankovės tipo trikotažo, megzto apskrito mezgimo mašina, defektų kontrolės įrenginys. Pagal reikalą, schemose parodyta:

fig. 1 - apvalaus mezgimo mašina su įstatytu defektų kontrolės įrenginiu, principinis vaizdas ir šoninė projekcija, fig. 2 - defektų kontrolės įrenginio elektrinė indikatorinė galvutė pagal fig. 1, šoninės projekcijos pjūvis, fig. 3. - indikatorinės galvutės struktūrinė elektrinė schema pagal fig. 2, fig. 4. - defektų kontrolės įrenginio signalų analizės elektroninės sistemos struktūrinė elektrinė schema pagal fig. 1., fig. 5. - defektų kontrolės įrenginio valdymo prietaiso priekinė sienelė, parodyta iš aptarnaujančios pusės, pagal fig. 1., schema ir vaizdas iš viršaus, taip pat kitu masteliu, fig. 6-9 - defektų kontrolės įrenginio signalų analizės sistemos mikrokompiuterio vykdomos programos struktūrinė schema pagal fig. 1.

Fig. 1 schemiškai parodyta apskrito mezgimo mašina 1 turi rėmą 2, į kurį, su pasisukimo galimybe apie vertikalią ašį 4, įstatytas adatų cilindras, pažymėtas 3 pozicija. Daugiasistemė apskrito mezgimo mašina gamina besisukantį apie vertikalią ašį 4 vamzdelio tipo trikotažą 5, kuris yra atitraukiamas parodytu įprastu audeklą atitraukiančiu įrenginiu 6 ir nepertraukiamai suklostomas į paką 7.

Elektrooptine indikatorine galvute, nejudamai įtvirtinta žemiau adatų cilindro 3, nuolatos kontroliuojama, ar nėra defektų besisukančiame audekle ar vamzdelio tipo trikotaže 5. Priklausomai nuo mašinos tipo, indikatorinė galvutė gali būti įtvirtinta trikotažinės rankovės 5 viduje arba išorėje. Parodytame pavyzdyje rankovės tipo trikotažas 5 yra kontroliuojamas iš išorės, todėl indikatorinė galvutė 8 yra pritvirtinta vienu laikikliu 9 prie mašinos stovo 2 taip, kad ji būtų šiek tiek tampriai judoma vamzdelio tipo trikotažo 5 atžvilgiu.

Kaip schemiškai parodyta fig. 2, indikatorinė galvutė 8 turi beveik dėžutės formos korpusą 10, kuriame yra keletas (šiuo atveju šeši) šviesos šaltinių 11, įtaisytų ant sijos 12 viena eile, statmena popieriaus plokštumai. Per iš torcinės pusės uždarantį korpusą 10, juostiškai apribotą iš šono ir šviesai laidų diską 13, šviesa, sklindanti iš Šviesos šaltinių ir, reikalui esant, sufokusuota vienu fokusuojančiu lęšiu, krinta ant trikotažinio audeklo, parodyto pozicija 5. Audeklo atspindėta šviesa per šviesai laidų diską 13 ir, reikalui esant, vieną lęšį 15, esantį korpuse priešais šaltinį 11, patenka į šviesos imtuvus 16 (šiuo atveju taip pat šešis), kurie yra fototranzistoriai ir yra išdėstyti viena eile, atitinkančia šviesos šaltinių 11 eilę, ant laikančiojo elemento 17, skečiamaisiais pirštais 18 nejudamai įtvirtinto korpuse 10. Be to, indikatorinės galvutės korpuse yra elementai šviesos imtuvų 16 duodamiems kontrolės signalams paruošti, taip pat šviesos šaltinių 11 ryškumui automatiškai reguliuoti. Suderinimo plokštė pažymėta pozicija 19. Schemos struktūra aiškinama toliau, naudojantis fig. 3.

Vieno šviesos šaltinio 11 išspinduliuota ir sufokusuota šviesa atsispindi nuo kontroliuojamo tekstilės audeklo 5 paviršiaus ir patenka į imtuvus 16, kurie per išėjimo linijas 20 į signalų paruošimo schemą 21 paduoda elektrinius kontrolės signalus, kurie charakterizuoja tekstilės audeklo kontroliuojamosios vietos atspindimą būseną. Šios kontroliuojamosios vietos yra viename audeklo reikšmingame ruože, kuris parenkamas šviesos šaltinių 11 ir šviesos imtuvų 16 kuris parodytas fig. 2 pozicija išdėstymu eilėmis, 22 ir kuris yra statmenas vamzdelio tipo trikotažo 5 sukimosi krypčiai.

Todėl šis reikšmingas ruožas yra beveik lygiagrečiai orientuotas vertikaliosios ašies 4 atžvilgiu fig. 1. Jame (ruože) kiekvienas iš eile išdėstytų šviesos imtuvų 16 turi nepertraukiamą kontrolės vietą.

Signalų paruošimo schemoje 21 viena eile išdėstytų (šiuo atveju šešių) šviesos imtuvų signaliniai išėjimai sujungti į dvi grupes, pagal reikalą, po tris signalinius išėjimus. Šis grupių sudarymas atliekamas, pavyzdžiui, taip: trys gretimi šviesos imtuvai, esantys šviesos imtuvų eilės 16 viršuje, sudaro I grupę, o kiti trys, esantys eilės apačioje, sudaro II grupę. Tačiau, iš principo, galimas ir kitoks skirstymas i grupes, apytikriai taip:

šviesos imtuvai į I ir II grupę skiriami pakaitomis, tuo pasiekiama tobulesnė pro indikatorinę galvutę praeinančio audeklo 5 kontrolė.

Grupių skaičius, į kurias grupuojami šviesos šaltiniai 11 ir šviesos imtuvai 16, neribojamas dviem grupėmis, jis, priklausomai nuo tikrinimo poreikio ir indikatorinės galvutės 8 eksploatacijos sąlygų, gali būti parenkamas ir didesnis.

Šviesos imtuvų 16 signalų išėjimų, esančių vienoje grupėje, sujungimas yra vykdomas signalų paruošimo schemoje taip: kai vienas iš imtuvų 16 pradeda veikti vienoje grupėje, t.y. šiuo atveju I grupėje arba II grupėje, kontrolės signalas atsiranda pirmoje, susijusioje su I grupe, signalinėje linijoje 23 arba susijusioje su II grupe antroje signalinėje linijoje 24, ir tada yra perduodamas defekto signalas.

Kad būtų užtikrinta tekstilės audeklo 5 tiksli kontaktinė kontrolė ir būtų išvengta bereikalingų mašinos išjungimų, atsirandančių dėl kontrolės klaidų, kontroliuojamame ruože optinės kontrolės sąlygos turi būti palaikomos, pagal galimybę, pastovios. Todėl tekstilės paviršius kontrolės ruože apšviečiamas tam tikro ryškumo šviesos šaltiniais 11. Aplinkos sąlygų kompensacijai (patalpos apšvietimui, užtemimui ir pan.) numatytas automatinis ryškumo reguliavimas, įtaisytas indikatorinėje galvutėje 8.

Kaip matyti iš fig. 3, indikatorinė galvutė 8 turi ryškumo reguliatorių 25, į kurį iš signalų paruošimo schemos 21 yra paduodamas iš šviesos imtuvų 16 išėjimo signalų suformuotas vienas reikšmingas suminis signalas 26 ir kuris per impulsais valdomą išėjimo kaskadą 27 elektriškai nuosekliai (vienas po kito) reguliuoja įjungiamų šviesos šaltinių 11 srovės nominalią reikšmę taip, kad šviesos imtuvai 16 (fototranzistoriai) nuolatos dirbtų optimaliame jų darbo diapazone. Šis diapazonas nustatomas užduota nominaline reikšme, kuri gali būti reguliuojama nominalinės reikšmės nustatymo įrenginiu, pažymėtu pozicija 28, ir kuri paprastai būna nekintama. Šviesos šaltinių 11 ryškumas reguliuojamas galinėje pakopoje 27 žinomu būdu, reguliuojant šviesos šaltinių 11 maitinimo srovės impulsus, kurių dažnumas apytikriai 20-30 kHz.

Signalų paruošimo schemos 21 ir šaltinių 11, kurie valdomi impulsais iš galinės pakopos 27, elektrinis maitinimas vykdomas per elektrinio maitinimo liniją 29, kuri kartu su signalinėmis linijomis 23, 24 eina į vieną kištukinę jungtį 30.

Be to, į kištukinę jungtį 30 eina viena ryškumo reguliatoriaus 25 kontrolės linija 31, per kurią kontroliuojamas ryškumo signalas, kuris taip pat valdo galinės pakopos 27 reguliuojamos srovės impulsus. Jeigu šis reguliuojantis signalas atitinkamai viršija žemiau užduotas ribines reikšmes, tai yra požymis, kad pačioje indikatorinėje galvutėje 8 yra defektų, tokių kaip lempos gedimas, išdėstymo klaida, stipri pašalinė šviesa ir t.t., reikalaujančių momentinio pašalinimo. Tokiu būdu šie indikatorinėje galvutėje esantys defektai atpažįstami iš suminio signalo, gaunamo signalų paruošimo schemoje 21 iš šviesos imtuvų 16 išėjimo signalų, kurį signalų paruošimo schema 21 paduoda savam ryškumo reguliatoriui 25.

Kaip matoma fig. 1, apskrito mezgimo mašinos išjungimo įrenginyje 33 yra indikatorinės galvutės 8 valdantysis įrenginys 34, kuris su ja surištas jungiamųjų linijų pluošteliu, sudarytu iš 23, 24, 29, 31 linijų (fig. 3), ir, be to, prie kurio iš įėjimo pusės prijungtas taktinis daviklis 36, įtaisytas ant mašinos stovo 2, kuris linija 37 valdančiajam įrenginiui 34 paduoda mašininius taktinius impulsus. Pagaliau 38 pozicija pažymėta valdančiojo įrenginio 34 maitinimo įtampos linija.

Valdantysis įrenginys 34 turi defektų signalų, paduodamų iš indikatorinės galvutės, analizės schemą, kuri smulkiai dar bus paaiškinta, naudojantis fig. 4. Be to, jis turi elementų, reikalingų visam defektų kontrolės įrenginiui aptarnauti. Tokie elementai, kaip matyti iš fig. 5 parodytos valdančiojo įrenginio 34 priekinės panelės, yra optinė indikatorinė panelė 41, skirta savalaikiams einamiesiems duomenims, ir atitinkama duomenų įvedimo klaviatūra 42. Nuoseklaus ryšio įrenginys 43 yra skirtas sujungti su tolimu duomenų registracijos įrenginiu ir/arba su suderinta skaičiavimo sistema 44, kaip parodyta fig. 4. Šiuo keliu taip pat gali būti atliekamas defektų parametrų distancinis perdavimas.

Optinė indikatorinė panelė 41 tai paprastai dviejų eilučių displėjus, kuriame gali būti aiškiai matomi einamieji pranešimai apie defektus ir visos dominančios eksploatacinės būsenos. Savaime aišku, kad indikatorinė panelė gali būti ir kitokia. Klaviatūra 42 yra skirta specifinėms reikšmėms, kurios reikalingos visam gamybiniam procesui, įvesti ar iškviesti.

Pagaliau priekinės panelės apatinėje dalyje numatytas raktinis jungiklis 45 yra reikalingas apsaugoti nuo neteisėto elgimosi su duomenų Įvedimo klaviatūra 42.

Fig. 4 parodyta valdančiojo įrenginio defektų signalų analizės schema yra sudaryta iš analoginio skaitmeninio keitiklio 46 pagrindinių grupių, mikroprocesoriaus 47 (CPU), programų atminties 48 ir duomenų atminties 49. Be to, ši schema turi maitinimo (iš tinklo) bloką 50, prijungtą prie maitinimo Įtampos linijos 34, kuris per atitinkamą filtrą 51 ir liniją 29 maitina indikatorinę galvutę 8 ir įvairius defektų signalų analizės schemos elektroninius elementus.

Per signalines linija 23, 24 ir kontrolinę liniją 31 iš indikatorinės galvutės 8 ateinantys defekto analoginiai signalai ir kontrolinis signalas yra paduodami i keturkanalį analogini skaitmenini keitiklį 46 ir jame pakeičiami i skaitmeninius dydžius. Prie jo prijungtas mikroprocesorius 47 šias priimtas, pakeistas i skaitmenines reikšmes analizuoja ir analizės duomenis, suskirstytus pagal defektų rūšis, padeda i duomenų atminti 4 9, į kurią taip pat yra iš klaviatūros 42 Įvedami duomenys. Optinė indikatorinė panelė 41 savo duomenis gauna iš mikroprocesoriaus 47.

Sinchronizuojantys impulsai, reikalingi defektų signalų analizės proceso ir vamzdelio tipo trikotažo 5 sukimosi judesio sinchronizacijai, iš mašinos taktinio daviklio 36, kuris yra induktyvinis priartėjimo daviklis, per signalų keitimo optoelektrinę schemą 52 yra paduodami į valdančiojo prietaiso 34 interfeisą 53, per kurį prie mikroprocesoriaus 47 taip pat prijungta išjungimo valdymo schema 54, reikalinga defekto atveju apskrito mezgimo mašinai išjungti, ir nuoseklaus ryšio įrenginys 43.

Iš analoginio skaitmeninio keitiklio 46 į mikroprocesorių 47 paduodamus duomenis analizuoja viena matematinio aprūpinimo programa, kuri toliau bus trumpai paaiškinta. Ši matematinio aprūpinimo programa analizuoja defektus pagal tokį principą:

Per signalines linijas 23, 24 paduodami defektų signalai rodo, kad bent viename I arba II grupės šviesos imtuve 16 arba bent dviejuose I ir II grupės šviesos imtuvuose 16 atsirado kontroliuojamo tekstilės paviršiaus atspindžio koeficiento pakitimas. Šie su atskiromis grupėmis (I, II) susiję defektų signalai rodo ne tik vieno defekto pasirodymą apskritai, bet ir defekto rūšį. Todėl aptarinėjami tokie kriterijai:

a) Defekto signalo amplitudinė vertė: Nustatoma, ar amplitudinė vertė viršija, ar neviršija užduotą ribinę reikšmę, be to, skirtingoms defektų rūšims, t. y. taškiniam arba išilginiam defektui gali būti užduotos skirtingos ribinės reikšmės. Jeigu amplitudinė vertė yra žemiau pačios žemiausios ribinės reikšmės, tai defekto nėra, tada į defekto signalą nekreipiama dėmesio.

b) Defekto signalo trukmė: Nustatoma, ar signalo trukmė viršija vieną tam tikrą laiko ribinę reikšmę, ar jos neviršija. Skirtingoms defektų rūšims ši ribinė reikšmė gali būti įvairi. Jei signalo trukmė yra mažesnė už pačią mažiausią ribinę reikšmę, tai defekto taip pat nėra, tada į defekto signalą nekreipiama dėmesio, todėl, kad galima teigti, jog signalas atsirado dėl trumpalaikio trukdžio (pvz., elektrinio antrinio impulso arba siūlo storos vietos ir pan.).

Stebėjimai rodo, kad išilginiai defektai dažniausiai yra siauresni už taškinius defektus, nes, pvz., nuleistos kilpos, paprastai, yra vieno kilpų stulpelio pločio, o tuo tarpu dėl nutraukto siūlo atsiradusios skylutės yra kelių gretimų kilpų stulpelių pločio. Tokiu būdu signalų trukmės analizė yra vienas požymis defektų rūšims atskirti. Jeigu iš anksto tikslingai parinkta ribinės trukmės reikšmė yra viršijama maža laiko trukme, tai rodo, kad yra išilginis defektas, o tada, kai parinkta ribinės trukmės reikšmė (šiuo atveju, kita) yra viršijama ilgesne laiko trukme, tai didesnė tikimybė, kad atsirado vienas taškinis defektas.

c) Defektų signalų atsiradimas vienu metu (loginis langas): Jeigu susiję su (I, II) grupėmis defektų signalai atsiranda vienu metu, tai reiškia, kad tekstilės audeklo kontroliuojamame ruože, kuris praeina pro I ir II grupių šviesos imtuvus 16, pasikeitė atspindžio sąlygos. Todėl, jeigu patenkinama sąlyga loginis IR abiems defektų signalams, - tai aiškiai yra vienas išilginis defektas. Bet, kita vertus, jei kontrolė rodo, kad patenkinama loginė sąlyga NELYGIAVERTUMAS, tai yra taškinis defektas.

Jei indikatorinės galvutės 8 kontroliuojamoje vamzdelio tipo besisukančio trikotažo 5 juostoje 22 yra viena nuleista kilpa, t. y. vienas išilginis defektas, tai indikatorinės galvutės 8 abiejų I ir II grupių šviesos imtuvai 16, patyrę šią įtaką, tuo pačiu metu duos vieną defekto signalą tik tada, kai nuleista kilpa bus tiksliai lygiagrečiai orientuota kontroliuojamos juostos 22 atžvilgiu. Bet faktiškai dėl vamzdelio tipo trikotažinio audeklo deformacijų, atsirandančių jam pereinant iš cilindrinės formos į plokščią, iš principo yra neišvengiami trikotažinio audeklo pasikeitimai. Kitaip sakant, priklausomai nuo indikatorinės galvutės 8 vietos adatinio cilindro atžvilgiu, kilpų stulpeliai kontrolinės juostos ašies atžvilgiu yra truputi įstriži arba kreivi. Jeigu dabar keliose grupėse vienu metu pasirodantys defektų signalai yra vertinami kaip vienas išilginis defektas, tai defektas garantuotai būtų atpažįstamas tik su sąlyga, kad išilginės kilpos, pvz., nuleistos kilpos, yra tiksliai lygiagrečios kontroliuojamos juostos ašiai, t.y. lygiagrečios šviesos imtuvų 16 eilei, ir patektų i kontrolės ruožą. Bet koks pasvirimas sukelia tai, kad atskirų grupių šviesos imtuvai 16 pradeda veikti, persistūmę laiko atžvilgiu, o tai, jei nebus imtasi ypatingų priemonių, bus klaidingai interpretuojama, kad pasirodė taškinių defektų.

Kad būtų šito išvengta, taip pat atsiradus kilpų pasvirimui, pvz., praeinant nuleistoms pasvirusioms kilpoms, kad būtų užtikrintas vienareikšmis defektų rūšies atpažinimas, vertinant loginį langą, analizuojama, ar atsiranda abiejų grupių nuoseklūs defektų signalai per užduotą matavimo laiko periodą, kuris atitinka einamosios rūšies defekto laukiamą maksimalų laiko poslinki tarp abiejų defekto signalų pasirodymo. Praktiškai tai vyksta taip, kad užduotame periode abu defekto signalai atskirai trumpą laiką Įsimenami ir tik po to tiriamas jų pasirodymo suderinamumas.

Jei per ši matavimo laiko periodą jie pasirodo kartu, tai, tikriausiai, yra vienas išilginis defektas (sąlyga IR - patenkinta). Jeigu pasirodo tik vienas iš dviejų signalų, tai, tikriausiai, yra taškinis defektas (patenkinta sąlyga NELYGIAVERTUMAS).

d) Periodinis defekto pasikartojimas: Periodinis vieno defekto pasikartojimas yra registruojamas per kiekvieną mašinos apsisukimą, be to, pasirinktinai gali būti taikomos priemonės mašinai išjungti arba tik pirmą kartą pasikartojus defektui, arba kai per kelis mašinos apsisukimus defektai kartojasi.

Jeigu, sukantis mašinai, defektai pasikartoja paeiliui, tai yra vienas išilginis defektas. Jei tokio pasikartojimo nėra, paprastai, yra vienas taškinis defektas. Nustatyti defektai yra Įsimenami, atskiriant defektų rūšis, ir registruojami, taip pat jie, šiuo atveju, parodomi optinėje indikatorinėje panelėje 41. Tam yra numatyti skaitikliai, kurie suskaičiuoja defektų skaičių per laiko vienetą (taip pat atskirai arba kartu pagal defektų rūšį) ir kurio būseną operatorius gali išvesti į indikatorinį lauką 41 duomenų įvedimo klaviatūra 42.

Be to, priklausomai nuo atpažintų defektų skaičiaus ir rūšies, per interfeisą 43 yra įjungiamas mašinos išjungimo Įrenginys 54 ir, reikalui esant, dar papildomai pavojaus signalizacijos įrenginys, be to, galima iš anksto pasirūpinti, kad, sugedus mašinai, jos adatinis cilindras būtų ramybės padėtyje, kurioje, pavyzdžiui, viena sulaužyta adata būtų prieš vienerias adatos dureles.

Be to, per kontrolinę liniją 31 paduodamas kontrolinis signalas į mikroprocesorių 47 yra tikrinamas, ar šviesumo reguliatoriaus 25 (fig. 3) reguliuojamoji įtampa yra ar nėra užduotų ribinių reikšmių intervale. Kai tik viena iš ribinių reikšmių yra peržengiama ir tuo pačiu optinės kontrolės sąlygos tampa nepatenkinamos, per interfeisą 43 įjungiamas mašinos išjungimo įrenginys 54 arba optiniame indikatoriniame lauke pasirodo pavojaus signalas.

Mikroprocesoriaus 47 darbo algoritmas vaizdžiai paaiškintas fig. 6-9. Įjungus mikroprocesorių, pirmiausia jis vykdo įjungimo paprogramę. Vidinėje pradinėje fazėje programų skaitiklis arba komandų seka nustatoma į startinę būseną. Valdymo ir būsenos registrai nustatomi pagal mikroprocesoriaus 47 RAM arba ROM atmintyje esamas vertes ir 1.1. Kai tik įvykdoma įjungimo programa, pradedamas vykdyti darbo algoritmas (fig. 6-9). Algoritmo pozicijoje 60 yra įrašomi iš indikatorinės galvutės 8 per analoginį skaitmeninį keitiklį 46 ateinantys defekto TKS signalai. Pirmosios grupės signalas pažymėtas TKS-1, o antrosios grupės - TKS-2.

Algoritmo pozicijoje 61 tikrinama, ar I grupės defekto amplitudė viršija nuleistos kilpos amplitudinę slenkstinę reikšmę ar jos neviršija. Jeigu viršija, tai algoritmo pozicijoje 62 nustatinėjama, ar TKS-1 signalo (I grupės) trukmė LA-1 yra didesnė už nuleistoms kilpoms užduotą laiko ribinę reikšmę. Jei abu tikrinimai duoda teigiamą rezultatą, tai paskutinysis rezultatas laikinai įsimenamas algoritmo pozicijoje 63, t. y. TK-Lauf/nuleista kilpa-Erg (rezultatas)-1 nustatomas į būseną 1.

Tada algoritmo pozicijose 64, 65 atliekamas analogiškas II grupės TKS-2 signalo patikrinimas, kurio teigiamas rezultatas laikinai įsimenamas šiuo atveju algoritmo pozicijoje 66.

Dabar algoritmo pozicijoje 67 pradedamas numatytas defektų rūšies skirtumo kriterijų įvertinimas loginiu langu. Tam pradžioje nustatoma, ar įvykę defekto signalų TKS-1 ir TKS-2 tikrinimai davė teigiamą rezultatą ir, atitinkamai, ar tikėtinas TK-Lauf-Erg I arba II grupei, ar jis netikėtinas. Jeigu taip, tai algoritmo pozicijoje 68 vienetu padidinama laukimo laiko trukmė, kuri galioja nuleistoms kilpoms, jeigu ne, tai laukimo laiko skaičiavimas grąžinamas į nulį. Tokiu būdu šioje vietoje yra kompensuojamas vienos nuleistos kilpos galimas polinkis indikatorinės galvutės 8 indikatorinio lauko atžvilgiu. Tokiu būdu signalų TKS-1 ir TKS-2 ankstesnio tikrinimo rezultatai atskirai laikinai yra įsimenami ir tik po to įvertinamas jų suderintas pasirodymas.

Šiuo tikslu algoritmo pozicijoje 69 įsiminti rezultatai TK-Lauf-Erg-1 ir tenkina sąlygą IR ir, be to, tiriama kita sąlyga IR, t.y. ar laukimo laikas /Wartezeit-lauf/, kuris galioja nuleistoms kilpoms, yra didesnis už 0, ar mažesnis, ar lygus duotam laikiniam poslinkiui. Šis laikinis poslinkis yra gaunamas kontroliuojant specialaus tipo trikotažą. Jis yra lygus, pavyzdžiui, trijų gretimų kilpų stulpelių praėjimo laikui pro indikatorinės galvutės 8 juostos tipo kontrolinį lauką 22.

tiriama, ar TK-Lauf-Erg-2

Jeigu, taip patikrinus, nustatyta, kad įvykdytos visos trys sąlygos, tai yra viena nuleista kilpa. Žymė nuleista kilpa /Merker-Lauf/ nustatoma į vienetą, tuo tarpu kiti parametrai vėl nustatomi į nulį. Tai padaroma algoritmo pozicijoje 70. Vykdant programą algoritmo pozicijoje 71, viena paprogramė tikrina, ar kartojasi nustatytas nuleistos kilpos defektas kitą kartą sukantis mašinai. Jei kartojasi, tai gali būti mašiną išjungti. Kartu 41 yra indikuojamas defektas nuleista kilpa. Pakeičiami sumarinių defektų, nuleistų kilpų, bei sumarinių defektų ir nuleistų kilpų per laiko vienetą ir t.t. skaitiklių sukaupti skaičiai. Šios programos dalies vykdymas trumpai aiškinamas leista, pavyzdžiui, indikatoriniame lauke analizuojant vieno taškinio defekto (skylutės) atpažinimą.

Jeigu sąlyga IR algoritmo pozicijoje 69 neįvykdyta, tai algoritmo pozicijoje 72 (fig. 7) dar kartą apsidraudžiant tikrinama, ar laukimo laikas nuleista kilpa yra didesnis už iš anksto nustatytą laikinį poslinkį. Jeigu taip, tai vienos nuleistos kilpos sąlyga iki galo neįvykdyta. Visi parametrai algoritmo pozicijoje 72 nustatomi į nulinę poziciją.

Jeigu algoritmo pozicijoje 72 nustatoma, kad tikrinamieji TKS-1 ir TKS-2 signalai turi vieną laikinį intervalą, didesnį negu galiojantį nuleistoms kilpoms iš anksto nustatytą (maksimalų) laiko poslinkį, tai tada pradedami tikrinti abu signalai, ar jie nerodo vieno taškinio defekto, t.y. skylutės buvimo.

Todėl algoritmo pozicijose 74 ir 76 tikrinama, ar signalų TKS-1 arba TKS-2 amplitudė neviršija vienos skylučių atpažinimui užduotos ribinės amplitudinės reikšmės /schwellwert-Loch/, ar viršija šią reikšmę, o algoritmo pozicijose 75, 77 tikrinami šie du signalai, ar jų trukmė viršija vieną užduotą galiojančią skylutėms atpažinti laiko ribinę reikšmę, ar jos neviršija.

Algoritmo pozicijų 78, 79 tk-Loch-Erg-1 arba -2 rezultatai vėl laikinai įsimenami.

Po to algoritmo pozicijoje 80 nustatoma, ar ankstyvesnių patikrinimų laikinai įsiminti rezultatai tenkina NELYGIAVERTUMO loginę sąlygą, ar jos netenkina. Jeigu taip, tai algoritmo pozicijoje 81 skylučių atpažinimui galiojantis laukimo laikas padidinamas, o po to algoritmo pozicijoje 82 tikrinama, ar skylutės (Loch) laukimo laikas yra didesnis už nuleistai kilpai atpažinti užduotą laiko poslinkį, atitinkantį tris kilpų stulpelius, padaugintą iš vieno faktoriaus, ar nėra didesnis.

Šis faktorius išplečia laiko langą, o tas išplėtimas apsaugo nuo to, kad plačios skylutės nebūtų skaičiuojamos daugiau negu vieną kartą. Jei skylutės (Loch) laukimo laikas nustatomas didesnis už x faktoriaus laiko poslinkį, tai matavimas nutraukiamas. Algoritmo pozicijos 83 parametrai nustatomi į nulį.

pozicijoje tikrinimo algoritmo įsimenami rezultatai

Jei algoritmo pozicijoje 82 sąlyga neįvykdyta, t.y. signalai dar yra galiojančio skylutėms atpažinti platesnio laiko lango intervale, tai dar kartą tikrinama, ar TK-Loch-Erg-1 ir TK-Loch-Erg-2 tenkina loginio IR sąlygą. Jeigu taip, tai yra viena nuleista kilpa, kurios amplitudės ir trukmės reikšmės yra didesnės už atitinkamas galiojančias slylutėms atpažinti ribines reikšmes. Todėl algoritmo pozicijoje 85 Merker-Lauf (kilpa) nustatoma į vienetą, o ”Merker-Loch (skylutė) nustatoma į nulį.

Jeigu abu TK-Loch-Erg-1 ir TK-Loch-Erg-2 netenkina loginės sąlygos IR, tai algoritmo pozicijoje 86 dar kartą apsidraudžiant tikrinama loginė sąlyga NELYGIAVERTUMAS. Gavus teigiamą atsakymą, algoritmo pozicijoje 87 Merker-Loch (skylutė) nustatoma į vienetą.

Šioje programos vietoje baigiami įvertinti iš indikatorinės galvutės 8 atėję defektų signalai. Dabar duomenų atmintyje yra informacija apie tai, ar yra vienas taškinis defektas, ar vienas išilginis defektas, t.y. ar viena skylutė, ar viena nuleista kilpa.

Tokiu būdu tolimesnė gauta informacija apie nuleistas kilpas apdorojama algoritmo pozicijoje 71, o apie skylutes - žemiau esančioje trumpoje programos dalyje, kuri analogišku būdu numato atpažinti nuleistas kilpas ir yra algoritmo pozicijoje 71. Todėl užtenka trumpai aprašyti šią programos dalį, skirtą tik skylutėms atpažinti.

Po anksčiau nagrinėtų programos žingsnių, algoritmo pozicijoje 88 dar kartą tikrinama, ar Loch laukimo laikas yra lygus x faktoriaus užduotam laiko poslinkiui, ir ar Merker-Lauf yra lygus nuliui, o Merker-Loch - vienetui. Jei ši sąlyga įvykdyta, tai algoritmo pozicijoje 89 skaitiklio Lochzachler, rodančio bendrą skylučių skaičių, ir skaitiklio Einzelzahler, rodančio suminį defektų skaičių, sukauptas skaičius yra padidinamas vienetu. Jeigu, pasirodžius vienai skylutei, turi įsijungti mašinos išjungimo įrenginys 54, tai duomenų įvedimo klaviatūra 42 buvo įvesta viena atitinkama komanda. Todėl algoritmo pozicijoje 90 yra tikrinama, ar yra išjungimo komanda Loch-aus. Jeigu taip, tai algoritmo pozicijoje 91 yra įjungiama išjungimo paprogramė, kuri užtikrina, kad, judant mašinai iš inercijos, adatinis cilindras sustotų duotoje padėtyje prie adatos durelių, po to algoritmo pozicija 92 leidžia išjungti. Be to, iš algoritmo pozicijos 93 yra valdomas indikacijos laukas 41, kuriame parodomas vienas defektas ir tuo pat metu yra kviečiamas operatorius defektui pašalinti.

Dažnai pageidaujama nustatyti defektų, atskirai taškinių ir išilginių, skaičių per laiko vienetą, juos atpažinti, registruoti ir parodyti indikacijos lauke 41.

Tai gali būti padaryta toliau vykdant programą algoritmo pozicijoje 94 (skylutėms), o tuo metu algoritmo pozicijoje 95 tikrinama, ar surastas defektų skaičius viršija vieną užduotą defektų limitą. Jeigu taip, tai algoritmo pozicijoje 96 pradeda veikti mašinos išjungimo įrenginio 54 išjungimo programa. Dėl visa ko, algoritmo pozicijoje 97 indikatorinis laukas 41 suderinamas atitinkamiems defektams parodyti ir kviečiamas operatorius defektui pašalinti.

Programa papildomai dar gali turėti galimybę iškviesti displėjaus derinimo, defektų skaitiklio grąžinimo į išeities būseną paprogramę, pasibaigus audinio pakui tam, kad galima būtų pateikti defektų skaičių audinio pake bei judėjimui iki sustojimo iš inercijos ir pakartotinio paleidimo, įjungimo po sustojimo, dėl kitų priežasčių ir t.t. paprogrames. Tie programiniai žingsniai toliau smulkiai neaiškinami.

Fig. 8 trumpai paaiškinama, kaip yra apdorojamos iš indikatorinės galvutės 8 per kontrolinę liniją 29 paduodamos kontroliuojamo tekstės audeklo apšvietimo ryškumo kontrolinių signalų reikšmės. Šios kontrolinės reikšmės užrašomos algoritmo pozicijoje 100. Po to algoritmo pozicijoje 101 tikrinama, ar jos viršija vieną užduotą viršutinę ribinę reikšmę. Jei taip, tai algoritmo pozicijoje 102 įjungiamas mašinos išjungimo įrenginys 54 ir algoritmo pozicijoje 105 indikacijos laukui 41 pateikia atitinkamą informaciją taip, kad jis rodo labiausiai tikėtiną defekto priežastį, o būtent tai, kad indikatorinė galvutė nesiglaudžia prie audeklo.

Algoritmo pozicijoje 106 vyksta atitinkamas tikrinimas apatinės ribinės reikšmės atžvilgiu, jei tikrinimo rezultatas teigiamas, algoritmo pozicija 107 taip pat išjungia mašiną, o tuo metu algoritmo pozicijoje 108 indikacijos laukas 41 yra suderinamas taip, kad jis rodytų tikėtinas defekto priežastis, o būtent, kad indikatorinė galvutė gauna pašalinės šviesos.

Taip baigiama programa. Programa grįžta į pradžią pagal įjungimo paprogramę.

Pagaliau programoje dar gali būti programos segmentų, kurie leistų, kad duomenų įvedimo klaviatūra 42 būtų įvedinėjami komandų parametrų ir pan. rinkiniai tik sustojus mašinai, kad tokiu būdu būtų išvengta klaidingo mašinos išjungimo, neteisingai aptarnavus valdantįjį įrenginį 34.

Kaip jau buvo parodyta, naujas būdas buvo aprašytas vienai apskrito adatiniu cilindru mezgimo mašinai su besisukančiu Iš principo, aišku, jis tinka ir apskrito mezgimo mašinoms bei apskrito trikotažo mašinoms su nejudamu adatiniu cilindru (tada sukasi kontaktinė indikatorinė galvutė 8) , taip pat audimo staklėms. Būdas tik turi užtikrinti, kad tarp indikatorinės galvutės tikrinamo kontrolės lauko 22 ir kontroliuojamo tekstilės audeklo paviršiaus būtų atitinkamas poslinkis ir kad kontaktinė kontrolė vyktų užduotu, pageidautina pastoviu, greičiu.

Claims (10)

IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

1. Tekstilės audeklo, iš dalies, išausto apskrito mezgimo ar vamzdelio tipo trikotažine mašina, defektų radimo būdas, kai audeklo mažiausiai viena juostos dalis yra kontroliuojama elektroniniu optiniu būdu, naudojant kontaktines matavimo priemones, kurios apie audeklo būseną keliose audeklo juostos kontroliuojamose kontaktinėse vietose duoda charakteringus elektrinius kontaktinės kontrolės signalus, kurie audeklo defektams atpažinti, yra analizuojami, be to, randamas skirtumas tarp skirtingų pagal formą ir/arba skirtingų pagal dydį defektų rūšių ir kad tokiu būdu nustatytoms defektų rūšims yra formuojami atskiri išėjimo signalai, skirti, iš dalies, indikatoriniam ir/arba valdančiajam ir/arba perjungiančiajam įrenginiams valdyti, be to, kontakmetu tarp audeklo ir kontaktinių priemonių yra palaikomas, užduoto į audeklo juostą, metu kontroliuojama tinės kontrolės kontroliuojančių greičio nukreiptas statmenai santykiškas judėjimas, kurio juostos dalis dažniausiai yra kontroliuojama ne vieną kartą, besiskiriantis tuo, kad atskiroms kontrolės vietoms charakteringus kontrolinius signalus, pagal reikalą grupuoja į grupes, bent į dvi defektų signalų grupes, kurias toliau apdoroja ir analizuoja atskirai, analizės metu nustato amplitudinę reikšmę, trukmę, ar atskirų defektų grupių signalai pasirodo atskirai ar kartu, ir iš to defektus įvertina taip:

a) defektas atpažįstamas kaip taškinis defektas, kai bent vieno defekto signalo amplitudinė reikšmė skiriasi nuo užduotos pirmosios ribinės amplitudės reikšmės, jo laiko trukmė viršija vieną užduotą pirmąją laiko slenkstinę reikšmę bent vienu užduotu ilgesniu laiko periodu, kai per vieną matavimo periodą kartu nepasirodo keli defektų signalai,

b) defektas atpažįstamas kaip išilginis defektas, kai bent du defekto signalai savo amplitudinėmis reikšmėmis skiriasi nuo vienos antrosios išilginės amplitudės reikšmės, signalų laiko trukmė virršija vieną užduotą antrąją laiko išilginę reikšmę bent vienu užduotu trumpesniu laiko periodu ir bent du defekto signalai kartu pasirodo per vieną matavimo periodą, o kitaip

c) defektas neatpažįstamas.

2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad vertinant defektus papildomai nustato, ar būna periodiškų signalo pasikartojimų, pavyzdžiui, bent vieną kartą apsisukus mezgimo mašinai, ir kad vienas nustatytas periodiškas signalo pasikartojimas yra naudojamas kaip papildomas kriterijus atpažinti vienam defektui kaip išilginiam defektui.

3. Būdas pagal 1 arba 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad, reikalui esant, defekto signalus atskirai laikinai įsimena per vieną užduotą laiko periodą, ir tik po to analizuoja jų pasirodymo vienalaikiškumą.

4. Būdas pagal vieną iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad pirmoji ir antroji amplitudės ribinės reikšmės yra lygios.

5. Būdas pagal vieną iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad pirmoji ir antroji amplitudės ribinės reikšmės viena nuo kitos skiriasi.

6. Būdas pagal vieną iš 1-5 punktų, besiskiriantis tuo, kad pirmoji ir antroji laiko ribinės reikšmės yra vienodos.

7. Būdas pagal vieną iš 1-5 punktų, besiskiriantis tuo kad pirmoji ir antroji laiko ribinės reikšmės skiriasi viena nuo kitos.

8. Būdas pagal vieną iš 1-7 punktų, besiskiriantis tuo, kad matavimo periodai taškiniam ir išilginiam defektams atpažinti skiriasi pagal trukmę.

9. Būdas pagal vieną iš 1-8 punktų, besiskiriantis tuo, kad trikotažo audeklo kontaktinės kontrolės atveju matavimo laiko periodas išilginiam defektui atitinka trijų kilpų stulpelių praėjimo pro juostos dalies kontrolę laiką.

10. Būdas pagal vieną iš 1-9 punktų, besiskiriantis tuo, kad iš kontaktinės kontrolės signalų suformuoja vieną reikšmingą suminį signalą ir kad, priklausomai nuo šio suminio signalo, elektrooptines kontaktines kontroliuojančias priemones automatiškai suderina kontaktinės kontrolės pastovioms užduotoms optinėms sąlygoms.

11. Būdas pagal 10 punktą, besiskiriantis tuo, kad kontroliuoja, ar reikšmingas suminis signalas yra užduotame intervale, ir, jei jis yra didesnis ar mažesnis už vieną iš šių ribinių reikšmių, suformuoja vieną valdantyjį signalą.

12.Būdas pagal vieną iš 1-11 punktų, b e s i s k i - r i a n t i s tuo, kad kontaktinės kontrolės vietas išdėsto geometriškai viena eile. 13.Būdas pagal vieną iš 1-12 punktų, b e s i s k i - r i a n t i s tuo , kad iš defekto signalų analizės

gautą informaciją apie defektų atpažinimą pagal jų rūšis įrašo duomenų atminties savose ląstelėse ir iš šių atminties ląstelių ją paima indikacijai arba tolimesniam apdorojimui.

14.Būdas pagal vieną iš 1-13 punktų, besiski5 riantis tuo, kad informaciją apie defektų atpažinimą pagal jų rūšis perduoda per vieną nuoseklią duomenų perdavimo grandinę į tolimesnius duomenų registracijos prietaisus.

10 15.Būdas pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad per nuoseklią duomenų perdavimo grandinę programuoja defektų parametrus.