LT4906B - Pagerinti paukštininkystės maisto produktai, jų gavimo būdas ir paukščių mitybos papildas - Google Patents

Abstract

Pagerinti paukštininkystės maisto produktai, jų gavimo būdas ir paukščių mitybos papildas. išradimas priklauso paukštininkystei ir gali būti naudojamas vištienos maisto produktų pagerinimui paukščių mitybos papildų pagalba. Išradimo tikslas yra gauti praturtintus jodu paikštininkystės maisto produktus mitybos papildo jodo pagalba, tuo pačiu pagerinant paukščių sveikatingumą. Minėtas tikslas pasiekiamas paukščius, pavyzdžiui, vištas lesinant įprastu lesalu ir duodant gerti joduoto vandens, kuriame jodo koncentracija 7,5-30 mikrog/l, geriausiai 12,5 mikrog/l. Tokių paukščių maisto produktai, t.y., mėsos produktai, kiaušiniai, yra praturtinti jodu: mėsos produktai 24-34 mikrog/100 g, kiaušinių tryniai 85-102 mikrog/100 g, kurio apie 80 % lieka ir po terminio apdorojimo. Be to, jodas kaip mitybos papildas, pateiktas su geriamu vandeniu, kuriame jodo koncentracija 7,5-30 mikrog/l, pagerina paukščių sveikatingumą, pavyzdžiui, kraujo rodiklius ir išsaugojimą.ą

Description

Išradimas priklauso paukštininkystei ir gali būti naudojamas paukštininkystės 5 maisto produktų pagerinimui paukščių mitybos papildų pagalba.

Šis išradimas sukurtas norint išvengti žmonių ligų, pasireiškiančių dėl jodo trūkumo žmogaus organizme ir padažnėjusių po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Žmonės, ypač nėščios moterys ir vaikai, šių ligų profilaktikai turi gauti pakankamą kiekį jodo. Šiuo tikslu maistui naudojama joduota druska, jūros kopūstai ir kitokie turintys jodo maisto produktai. Tačiau jodas šiuose maisto produktuose yra nestabilus ir laikui bėgant išnyksta. Situacija pagerėtų naudojant maistui praturtintus jodu paukštininkystės produktus - mėsos produktus, kiaušinius.

Paukščių organizmui taip pat yra būtinas jodas, kurio 75% yra hormonuose. Jodo koncentracija skydliaukėje yra 30 kartų didesnė negu kraujyje. Reikiamą jodo kiekį paukščiai gauna mitybos metu. Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino T4 ir trijodtironino T3) sintezėje, šie skydliaukės hormonai reguliuoja paukščių augimo procesus, aktyvina medžiagų apykaitą ir skatina organizmo funkcinių sistemų veiklą.

Trūkstant jodo paukščių organizme, vystosi skydliaukės hipofunkcija, jaunikliai blogiau auga ir vystosi, mažėja produktyvumas ir sutrinka reprodukcinės funkcijos.

Jodą pateikiant paukščiams su lesalais, pavyzdžiui viščiukai broileriai normaliai auga esant 0,10-30 pg jodo /1 kg lesalų, bet skydliaukės hipertrofiniam įsiurbimui reikia 0,35 mg jodo/1 kg pašarų.

Yra žinomi atvejai, kada buvo bandoma gauti praturtintus jodu produktus įdedant jodo į paukščių lesalus.

Šioje srityje yra žinomi G.Richterio 1995 atlikti bandymai, kai jodo koncentracija lesaluose buvo nuo 0,4 iki 40 pg/kg. Atliktuose tyrimuose jodo kiekis kiaušiniuose buvo net 400 pg. (Richter S. Einflup der Jodversorgung der Legehemen auf der Jodgehalt im Ei//ln: Mengen- und Spurenelemente, 15. Arbeistagung Jena (M. Anke et al.,Hrsg) 1995.-S. 457-464). Tačiau visų pirma, tokie dideli jodo kiekiai nėra nei ekonomiški, nei ekologiški. Antra, lesaluose jodas yra sunkiai kontroliuojamas ir nestabilus. Trečia, toks didelis jodo kiekis blokuoja skydliaukę ir kenkia paukščių sveikatai.

Šiuo metu dažniausiai paukštininkystės maisto produktai, gaunami paukščius lesinant standartiniais lesalais, kuriuose yra 0,1% kalio jodido (OKOneea T. M.

ΚορΜ/ίθΗΜβ cent>CK0X03fliicTBeHH0ii πτμιαη, 1996, c. 168). Tačiau ir šiuo atveju lesale jodas taip pat yra sunkiai kontroliuojamas ir nestabilus. Jodo kiekis šiuose paukštininkystės produktuose paprastai siekia tik foninį lygį apie 7pg/100 g, kai žmogus turi gauti jodo parai apie 150 gg.

Išradimo tikslas yra gauti praturtintus jodu paukštininkystės maisto produktus mitybos papildo joduoto vandens pagalba, tuo pačiu pagerinant paukščių sveikatingumą.

Minėtas tikslas pasiekiamas paukščius, pavyzdžiui, viščiukus arba vištas lesinant įprastu pvz. standartiniu lesalu ir duodant gerti paprasto geriamo vandens, pvz. HN 24.1998, į kurį įpilta joduoto vandens, gaminamo UAB “Jodvita” pagal patentą LT 4752, tiek, kad jodo koncentracija būtų 7,5-30 gg/l. Paukščiams šio vandens duodama gerti kiek nori, paprastai apie 1,8 karto daugiau sulestų lesalų kiekio.

Maisto produktai, t. y. mėsos produktai, kiaušiniai, gaunami iš taip maitinamo paukščio yra praturtinti jodu: mėsos produktai iki 28-34 gg/100 g, o kiaušinių tryniai iki

85-102 gg/100 g. Bent 80% šio jodo kiekio produktuose išlieka ir po terminio apdorojimo.

Minėtas jodo papildas, pateiktas su geriamu vandeniu pagerina paukščių sveikatingumą, pavyzdžiui kraujo rodiklius ir išsaugojimą. Taip gaunama todėl, kad jodas, patekęs į paukščio organizmą, suaktyvina skydliaukės hormonus, kurie skatina organizmo funkcijas: reguliuoja augimo procesus, aktyvina medžiagų apykaitą, greitina energijos išsiskyrimą ir skatina funkcinių sistemų veiklą. Be to šie hormonai veikia medžiagų apykaitą anaboliškai:

1. Didina ląstelių membranų pralaidumą amino rūgštims ir stimuliuoja baltymų sintezę;

2. Intensyvina lipolizę, riebalų rūgščių oksidaciją, didina energijos kiekį, todėl kraujyje mažėja triglicerolių, lipoproteidų ir cholesterolio koncentracija, didėja šilumos gamyba;

3. Aktyvina gliukozės oksidaciją, gliukozės rezorbciją plonosiose žarnose; spartina oksidacinius procesus bei pagrindinę medžiagų apykaitą, todėl didėja deguonies poreikiai, intensyvėja kraujotaka, didėja šilumos atidavimas.

Išradimas įgyvendintas sekančiai.

I pavyzdys. Joduoto vandens poveikis viščiukų-broilerių organizmui Bandymas atliktas 2001 m. AB Vilniaus paukštynas” ir VPU Biologinės įvairovės ir technologijų tyrimų laboratorijoje. Tyrimų objektu buvo pasirinkti Hybro-G kroso viščiukai-broileriai.

Bandyme buvo sudarytos 4 grupės po 100 viščiukų kiekvienoje grupėje. Pirma grupė buvo kontrolinė, o kitos 3 - bandomosios (I lentelė).

Atitinkamai pagal bandymų schemą (I lentelė) visų bandomųjų grupių viščiukai buvo lesinami standartiniais sausais kombinuotais lesalais ir girdomi geriamu vandeniu (cheminė analizė pateikta 2 lentelėje). Į minėtą geriamą vandenj pagal bandymų schemą (1 lentelė) įpilta joduoto vandens, pagaminto UAB “Jodvita” pagal patentą LT 4752, tiek, kad jodo koncentracija 2,3 ir 4 grupėje atitinkamai būtų 7,5,12,5 ir 30pg/l.

Viščiukai-broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko.

Tam, kad ištirti skirtingų dozių joduoto vandens poveikį viščiukų-broilerių organizmui, kontrolinių skerdimų metu padarius skydliaukės histologinį pjūvį buvo atlikta skydliaukės histologinė analizė, kurios metu įvertinta skydliaukės histologinė sandara ir įvertinta hormonų: tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) veikla. Skydliaukės histologinei analizei mikropreparatai pagaminti parafininio įleidimo technika, nudažyti hematoksilinu- eozinu.

Iš šių tyrimų rezultatų nustatyta, kad bandomųjų grupių viščiukų, gavusių su vandeniu nuo 7,5 iki 30 pg/l jodo kiekį, skydliaukių aktyvumas buvo didesnis, palyginus su kontroline grupe, kurioje viščiukai negavo su vandeniu jodo. Ypač tai išryškėjo trečioje grupėje, kurioje viščiukai su vandeniu gavo 12,5 pg/l jodo. Didžiausias FT3 (trijodtironino) ir FT4 (tiroksino) kiekis buvo nustatytas 3 grupėje, kur joduoto vandens koncentracija buvo 12,5 pg/l.

Kontrolinių skrodimų metu paukščių anatominės analizės metodu (T.

Polivanova, 1967) atlikti viščiukų kraujo biocheminių rodiklių matavimai: lipidų, trigliceridų, gliukozės kiekio kraujo serume.

Visose bandomosiose grupėse tiek bendrųjų lipidų, tiek ir trigliceridų kiekis buvo didesnis negu kontrolinėje grupėje. Trigliceridų kiekis didžiausias buvo: vištaičių

- 2 grupėje, kai jodo koncentracija vandenyje buvo 7,5 pg/l, o gaidžiukų - 3 grupėje (12,5 pg/l). Lipidų kiekis viščiukų-broilerių kraujo plazmoje didžiausias buvo 4 grupėje, kai jodo koncentracija vandenyje buvo didžiausia (30 gg/l).

Kraujo analizatoriumi (7 KCAHI) nustatytas gliukozės kiekis kraujyje, kuris 6 savaičių amžiaus viščiukų-broilerių bandomosiose grupėse buvo didesnis negu kontrolinėje grupėje, negavusioje su vandeniu jodo. Didžiausias gliukozės kiekis broilerių kraujyje buvo nustatytas 4 grupėje, kai jodo koncentracija vandenyje buvo didžiausia - 30 pg/l.

Kontrolinių skrodimų metu nustatytas jodo kiekis paukščių raumenyse ir kepenyse.

Visų bandomųjų grupių viščiukų-broilerių raumenyse jodo kiekis nustatinėtas AO AC 925.56 metodu ir buvo didesnis negu kontrolinės grupės. Didžiausias bendras jodo kiekis 6 savaičių amžiaus viščiukų-broilerių raumenyse buvo 3 grupėje, kai jodo koncentracija buvo 12,5 pg/l.

Palyginus su kontroline grupe, bendras jodo kiekis viščiukų-broilerių kepenyse buvo didžiausias 3 grupėje.

Zootechninių tyrimų rezultatai parodė, kad geriausias viščiukų-broilerių 15 išsaugojimo procentas buvo 3 grupėje, kai jodo koncentracija vandenyje buvo 12,5 μς/ΐ·

Apibendrinant atliktų tyrimų rezultatus, nustatant joduoto vandens poveikį viščiukų-broilerių organizmui, galima konstatuoti, kad skirtingas jodo kiekis (7,5 30pg/dm³) viščiukų geriamame vandenyje padidino lipidų, trigliceridų bei gliukozės kiekį bandomųjų grupių viščiukų-broilerių kraujo serume bei jodo kiekį viščiukųbroilerių raumenyse ir kepenyse.

IŠVADOS

1. Viščiukų-broilerių organizmui didžiausios įtakos turi 12,5 pg/l jodo koncentracija vandenyje:didėja skydliaukių aktyvumas, skydliaukės hormono - trijodtironino, lipidų, bei gliukozės kiekis kraujo serume.

2. Jodo kiekį 6 savaičių viščiukų-broilerių raumenyse labiausiai padidina 12,5 pg/l jodo kiekis viščiukų geriamame vandenyje.

3. Geriausias viščiukų-broilerių išsaugojimo procentas buvo, kai jodo koncentracija vandenyje buvo 12,5 pg/l.

II PAVYZDYS Joduoto vandens įtaka vištų dedeklių organizmui

Bandymas atliktas 2001 m. UAB “Mažeikių Rugelis ir VPU Biologinės įvairovės ir technologijų laboratorijoje. Tyrimų objektu buvo pasirinktos Lohmann brovvn kroso vištos dedeklės.

Bandyme buvo sudarytos 4 grupės po 100 vištų kiekvienoje grupėje. Pirma grupė buvo kontrolinė, o kitos 3 - bandomosios (1 lentelė).

Atitinkamai pagal bandymų schemą (1 lentelė) visų bandomųjų grupių vištos buvo lesinamos standartiniais sausais kombinuotais lesalais ir girdomi geriamu vandeniu (cheminė analizė pateikta 2 lentelėje). | minėtą geriamą vandenį pagal bandymų sceną (1 lentelė) įpilta joduoto vandens, pagaminto UAB “Jodvita” pagal patentą LT 4752, tiek, kad jodo koncentracija 2,3 ir 4 grupėje atitinkamai būtų 7,5,12,5 ir 30gg/l.

Vištos dedeklės buvo laikomos narveliuose.

Buvo ištirtas joduoto vandens poveikis vištų dedeklių organizmui: skydliaukės hormonų: tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) veiklai; skydliaukės histologinei sandarai; kraujo biocheminiams rodikliams (lipidų, trigliceridų, gliukozės kiekiui kraujo serume); kiaušinių kokybės rodikliams (kiaušinio, baltymo, trynio ir lukšto masei, kiaušinių formos, baltymo ir trynio indeksams, lukšto storiui, sausų medžiagų kiekiui kiaušinių baltyme ir trynyje); jodo ir riebalų kiekiui vištų kiaušinio trynyje, kepenyse bei raumenyse.

Tyrimai buvo atliekami vištoms esant 20 savaičių amžiaus ir pakartoti vištoms esant 24 ir 26 savaičių amžiaus. Skydliaukės veiklos intensyvumas, jos hormonų: tiroksino (T4) ir trijodtironino (Γ3) kiekis, kraujo biocheminiai rodikliai bei jodo ir riebalų kiekis vištų kiaušinio trynyje, kepenyse bei raumenyse buvo nustatinėjami metodais, nurodytais I pavyzdyje.

Visų šių tyrimų rezultatai patvirtino, kad vištų dedeklių organizmui ir produkcijai didžiausios įtakos turėjo 12,5 ųg/l jodo koncentracija vandenyje. Pavyzdžiui, vištų dedeklių 3 grupėje, kurioje buvo duodama gerti joduoto vandens, kuriame jodo koncentracija buvo 12,5ųg/l, jodo kiekis kiaušinio trynyje: 20 savaičių amžiaus vištų buvo 148,5ųg/100g, o 24 savaičių - 134,4 ųg/100g. Vištų, kurios negavo jodo su vandeniu, kiaušinių trynyje bendras jodo kiekis buvo tik 38,0 ųg/100g. Bendras jodo kiekis 3 grupės 24 savaičių vištų dedeklių raumenyse buvo 10,23 pg/100g, o kepenyse -11,43 ųg/100g, t. y. viršijo kontrolinės grupės rezultatus apie 40%.

Taip pat bandymai patvirtino, kad apie 80% jodo kiekio išlieka ir šių produktų patiekaluose po terminio apdorojimo (pvz. keptuose ir virtuose kiaušinių tryniuose 685 81,6pg/100g, virtoje paukštienoje 22,4-27,2 gg/1 OOg).

Remiantis šiais pavyzdžiais, galima padaryti išvadą, kad minėtos koncentracijos joduotą vandenį duodant gerti paukščiams, kaip yra siūloma išradime, gaunami jodu praturtinti vištų mėsos ir kiaušinių produktai ir pagerinamas vištų ir viščiukų sveikatingumas.

lentelė Bandymų su jodu schema

Grupė	Jodo koncentracija vandenyje (gg/l)	Grupės paskirtis	Viščiukų arba vištų skaičius, vnt.
1	0 (kontrolė)	Kontrolinė	100
2	7,5	Bandomoji	100
3	12,5	Bandomoji	100
4	30	Bandomoji	100

lentelė Geriamo vandens cheminė analizė

Eit Nr.	Analitė ir jos matavimo vienetai	Nustatyta
1	Spalva, mg/dm3 Pt	<5
2	Drumstumas, mg/dm3	<0,58
3	PH	7,48
4	Permanganato skaičius, mgOz/dm3	1,5
5	Amoniakas (NH4++NH3), mg/dm3	<0,1
6	Nitritas, (NO2‘), mg/dm3	0,25
7	Nitratas, (NO/), mg/dm3	1,1
8	Bendras kietumas, mmol/dm3	2,5
9	Chloridas (Cl*), mg/dm3	25
10	Sulfatas (SO?'), mg/dm3	24
11	Geležis (Fe), mg/dm3	<0.01
12	Varis (Cu), mg/dm3	<0,1
13	Aliuminis, mg/dm3	-
14	Švinas (Pb), pg/dm3	<10
15	Manganas (Mn), mg/dm3	<0,05
16	Fluoridas (F‘), mg/dm3	0,24
17	Arsenas (As), pg/dm3	<1
18	Chromas (Cr), pg/dm3	<20
19	Fosfatas (PO?), mg/dm3	0,10
20	Hidrokarbonatas (HCO/), mg/dm3	273
21	Kalcis (Ca), mg/dm3	73
22	Savitasis elektros laidis, pS/cm	557
23	Jodidas, mg/dm3 ί	0,41

Claims (6)

1. Paukštininkystės produktai kaip maisto produktai praturtinti jodu, b e s i s k i r i a n t y s tuo, kad paukščių mėsos produktai turi jodo 28-34 gg/100g, o paukščių kiaušiniai trynyje turi jodo 85-102 ųg/100g.

2. Paukštininkystės maisto produktai pagal 1 punktą, besiskiriantys tuo, kad po terminio apdorojimo mėsos produktai turi jodo 22,4-27,2 pg/100g, o paukščių kiaušiniai trynyje turi jodo 68-81,6 pg/100g.

3. Paukštininkystės maisto produktų pagerinimo būdas, apimantis paukščių lesinimą ir girdymą, besiskiriantis tuo, kad paukščius girdo joduotu vandeniu.

4. Būdas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad vandenyje jodo yra 7,5-30 pg/l, geriausiai 12,5 pg/l.

5. Joduoto vandens panaudojimas paukščių mitybos papildu, sveikatingumo pagerinimui paukščiams duodant gerti joduotą vandenį.

6. Panaudojimas pagal 5 punktą, besiskiriantis tuo, kad vandenyje jodo yra 7,5-30gg/l, geriausiai 12,5 pg/l.